KAN-therm: Grindyse, sienos ir lubose įrengtos šildymo ir vėsinimo sistemos. Kuri efektyvesnė šildymui, o kuri vėsinimui?
Main image. Main image. Main image. Main image. Main image. Main image.

 

Grindyse, sienos ir lubose įrengtos šildymo ir vėsinimo sistemos. Kuri efektyvesnė šildymui, o kuri vėsinimui?

Norint suprojektuoti pastate optimalią plokštuminę sistemą, būtina pagal PN-EN 12831 gaires apskaičiuoti jo šilumos apkrovą. Tokių skaičiavimų atlikimas įmanomas dėl specialiai parengtos, profesionalios programos KAN OZC. Ši informacija bus pradinis taškas tolesniems viso plokštuminės sistemos pasirinkimo ir projektavimo proceso etapams.

Planuodami plokštuminės sistemos įrengimą, turite nuspręsti, kokią funkciją atliks pasirinkta pertvara, t.y. ar tai bus šildymo ar vėsinimo paviršius, o gal atliks abi šias užduotis? Kodėl tai taip svarbu? Visa tai lemia tai, kad skirtingos pastato pertvaros, kartu su jose įrengta plokštumine sistema, pasižymi visiškai skirtingais šilumos ar šalčio perdavimo koeficientais. Didžiausia galima sistemos šildymo ar vėsinimo galia priklauso nuo šio faktoriaus ir temperatūros skirtumo tarp oro patalpoje ir šildymo ar vėsinimo pertvaros temperatūros. Tai iliustruojama tokia formule:

qmax = α x ΔT    kur:

qmax – pertvaros vieneto šiluminis efektyvumas [W/m2]

α – šilumos perdavimo iš pertvaros koeficientas [W/m2K]

ΔT – temperatūrų skirtumas (absoliuti vertė) tarp oro patalpoje ir pertvaros temperatūros.

Trumpai tariant, kiekviena plokštuminė sistema turi savo didesnį ar mažesnį efektyvumą, kuris priklauso nuo jos vietos pastato pertvaroje (grindys, siena, lubos) ir sistemos tipo (šildymas, vėsinimas).

Analizuojant aukščiau pateiktą informaciją, galima padaryti gana logiškas išvadas. Jei norime pastatą tik šildyti, optimaliausias sprendimas bus grindinė sistema, o mažiausiai efektyvi – lubose montuojama sistema. Kai norime pastatą vėsinti, situacija bus atvirkštinė, lubose montuojama sistema šiuo atveju bus optimaliausias sprendimas, o grindinė sistema mažiausiai. Sienose montuojama sistema turi pastovų šilumos perdavimo koeficientą, nepriklausomai nuo to, ar ji šildo, ar vėsina, todėl dažnai ji skirta situacijoms, kai tą pačią plokštumą žiemą norime šildyti, o vasarą vėsinti.